Tarp sukilimų

Po pralaimėto sukilimo ant Lietuvos nusileido rusų valdžios represijų naktis, trukusi gerą dešimtmetį. Trėmimais į Sibirą ir dvarų bei kito turto sekvestrais atsiskaičiusi su aktyviais sukilimo dalyviais ar jo rėmėjais, valdžia ėmėsi įvairiomis reformomis ir pertvarkymais naikinti paskutinius Lietuvos atskirumo nuo Rusijos ženklus.

1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o po 9 metų – ir tai, kas buvo palikta – Vilniaus medicinos chirurgijos akademija. Pagal rusišką pavyzdį pertvarkyta Lietuvos švietimo sistema. 1840 m. panaikintas Lietuvos Statuto veikimas, teismų sistema visiškai suderinta su rusiškąja. Sugriežtinta cenzūra beveik sustabdė knygų ir periodikos leidybą.

1841 m. įvesdama inventorius valdžia ėmė stipriai kištis į dvarininkų ir valstiečių santykius.

Smogta ir Katalikų Bažnyčiai. Vilniaus dvasinė seminarija iškelta į Sankt Peterburgą. 1832 m. iš vienuolynų, kuriuose buvo nedaug vienuolių, atimtos žemės. Taip ir paneriuose Katalikų Bažnyčios ir vienuolynų valdos tapo Valstybės turtų ministerijos nuosavybe. Valstybiniais dvarais tapo ir Gailestingųjų seserų vienuolijai priklausę Bieliūnų ir Jočionių palivarkai, Papiškės ir Padekantiškės netoli Bieliūnų, Šilėnų palivarkas. Palivarkų pastatuose neretai įsikurdavo naujoji – jau valstybinių valstiečių bendruomenių – administracija, kartais jie apskritai sunykdavo. Dalis palivarkų buvo išdalijama žemės stokojantiems valstiečiams. Taip vietoj vienuolynų palivarkų atsirasdavo valstiečių kaimai. 1839 m. panaikinta Unitų bažnyčia, tikintieji prievarta paversti stačiatikiais. 

Apmirė teatro ir viešasis kultūrinis gyvenimas. Jis persikėlė į dvarus ir dvarelius. Dvaruose ir Vilniuje, labai sunkiomis sąlygomis plėtojęsis kultūrinis gyvenimas suklestėjo po 1856 m., imperatoriaus sostą paveldėjus Aleksandrui II. Represijos atslūgo, iš Vilniaus į provincijos dvarus pasipylė daugybė naujų knygų, periodinių leidinių audrinusių protus naujomis idėjomis, skatinusių aktyviau spręsti įsisenėjusias problemas. Vilniuje įsikūrusi Archeologijos komisija ir Senienų muziejus skatino visus domėtis krašto praeitimi. Daug įtakos turėjo ir grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicija Nerimi – ji paskatino ir panerių gyventojus susidomėti tais pilkapiais, piliakalniais, vietos padavimais ir dainomis, kuriais taip domėjęsis grafas.

Netrukus dvarus apėmė naujas nerimas – Peterburge slapta rengiama amžiaus reforma – baudžiavos panaikinimas. Kas dirbs dvarų žemę, iš kur gauti pinigų pertvarkoms? Tačiau 1861 m. vasario 19 d. panaikinta baudžiava nebuvo patenkinti ir valstiečiai, mat turėjo dar kelerius metus atidirbinėti dvarininkams. Prasidėjo valstiečių neramumai, maištai. Nebuvo patenkinti ir dvarininkai. Brendo naujas sukilimas.