Buvusi dvarvietė Griovių kaime

Pagal Griovių kaimo gyventojo Vilhelmo Tupikovskio pasakojimą

Dvaro šeimininkas Tomaševski, vardo neprisimena. Buvo gero, dosnaus būdo, žmonės jį mėgo, buvo dėkingi, kad jo pastatytame malūne gali vietoje susimalti grūdus. Darbininkams gerai mokėjo, Vilhelmo močiutė, kuri jo dvare prižiūrėjo gyvulius, pasakojo, kad išvykdamas ponas jai davė dvi auksines monetas 10 rublių, už kuriuos ji pasistatė naują trobą. 

Turėjo dukrą, buvus aukšta, drūta mergina. Dirbo mokytoja Smigliuose ir pėsčia vaikščiodavusi iš dvaro į mokyklą (mokykla Grioviuose atsirado 1956 m., Vilhelmo dėdė pardavė valstybei savo namą ir ten jie įrengė mokyklą). Turėjo žmoną vokietę. Buvus nedidukė apvali, vasarą vilkėdavusi margaspalvėm suknelėm. Lenkiškai mokėjusi, su vietiniais susikalbėdavusi. Buvus taip pat gera, Vilhelmas neprisimena, kad jie bent ką būtų nuskriaudę.

Malūne artimi kaimai vežiojo grūdus malti. Kai kasė tvenkinį, iškasdavo labai daug akmenų, tai darbinkai arkliais juos ištraukdavo ir veždavo malūnui statyti, ten meistrai darbavosi. Malūnas buvo gražus, nes turtingas žmogus statė. Medinis viršus, su raižiniais virš langų, stogas gontų.

Pono namas buvo taip pat labai gražus, medinis, vieno aukšto su palėpe. Buvo per visą ilgį veranda su kolonom. Virš durų – medžio raižiniai. Stogas buvo cinko skardos. Stoge iš priekio buvo įstiklinta arka, iš šonų langai, todėl ir ten buvo galima gyventi. Prie namo buvo rūsys su plokščiu skardiniu stogu, nuo kurio čiuožinėdavo vaikai.

Pono pirtis buvo, kur mažasis tvenkinukas. Jis buvo perpus mažesnis. Ten stovėjo pirtis, nedidelė, gal 4 x 5 m. Šalia buvo aptvaras kiaulėms, kurios taip pat tvenkinuke buvo prausiamos. Vilhelmas vakare jas suvarydavo į tvartą.

Marijos statulą jis nupirko Žvėryne, buvo užsakęs iš bažnyčios. Jam atliejo. Atvežė ir pastatė. Nuo bolševikų taip gelbėjosi, jis labai nemėgo bolševikų. Ir sakė, kad pastatė Mariją, kad apsaugotų aplinkinius kaimus. Ir apsaugojo – iš Pasienių ir Griovių kaimų niekas nestojo į kolūkį, kad ir kaip buvo verčiami.

Tomaševskis su šeima 1955 m. emigravo. Sakė, kad iš pradžių važiuos į Lenkiją, bet tikriausiai ten neužsilaikys ir važiuos į Ameriką. Žadėjo nuvykęs laišką parašyti, bet taip ir neparašė...

Kai ponas išvyko, sovietai įkėlė bolševikus, karininkus, bet jie trumpai pabuvo, nepatiko jiems kažko čia. Tada įkėlė tokį milicininką, kad vietos gyventojus sektų, ar apie valdžią blogai nekalba. Bet vietiniai vyrai kelis kartus jam davė į kailį. Tai jis keršydamas padegė pono namą. Visi labai gailėjo, nes gražus buvo namas...