Už biografijos faktų, datų – gyvi, pulsuojantys likimai, kartais nepakeliamai sunkūs, istorijos vėtrų blaškomi...

Su Griovių geomorfologinio draustinio istoriniu palikimu ir ypač XIX a. sukilimais siejamos asmenybės 

Emilija Pliaterytė – senieji Smiglių gyvetojai pasakoję, kad ši garsioji mūsų 1830–1831 m. Žana d'Ark jodinėjusi po vietoves, rinkusi žmones į sukilimą, su ja siejamas ir Bieliūnų ąžuolas.

Grafas Konstantinas Tiškevičius pro šias vietas praplaukė Nerimi per savo ekspediciją 1854 m. ir knygoje „Neris ir jos krantai“ paliko vertingą šio krašto žmonių ir jų buities charakteristiką. Reikia pasakyti, kad toks iš XIX a. mus pasiekintis liudijimas apie dabartinio Griovių geomorfologinio draustinio vietoves – retas  reiškinys, nes XIX a. tai buvo gerokai nuo Vilniaus nutolusios vietos, apie jas nerašo kiti mūsų XIX a. autoriai (Adomas Honoris Kirkoras, Vladislavas Sirokolmlė ir kiti). Tuo vertingesnis grafo Konstantinio Tiškevičiaus pateiktas apibūdinimas. 

Mykolas Elvyras Andriolis – dailininkas, kurio graviūromis ir paveikslais XIX a. žavėjosi visi – nuo turtuolių iki valstiečių vaikų. Jam ne kartą teko žingsniuoti Sukilėlių keliu pro mūsų tyrinėjamas vietoves  į 1863 m. sukilimą. Jo bilografijoje svarbią vietą užima ir Liudvikas Narbutas, kurio būryje Andrioliui teko kautis, matyti būrio vado mirtį ir vėliau įamžinti ją paveiksle.