Griovių geomorfologinis valstybinis draustinis – nepelnytai pamirštas gamtos, kultūros ir istorijos perlas, esantis visai šalia Vilniaus (Zujūnų sen.). Įspūdingas ledyno suformuotas kraštovaizdis – vaizdingi miškai, kalvos ir gilūs slėniai – užburia savotišku kalnų vietovės koloritu. Jame gausu ir visam mūsų kraštui svarbaus kultūrinio bei istorinio palikimo, kuris iki šiol mažai žinomas ir prieinamas visuomenei.

Šio krašto kultūrinis ir istorinis paveldas nesulaukė pakankamo tyrinėtojų dėmesio. Iš dalies tai lėmė sudėtingos istorinės šios teritorijos aplinkybės – Lenkijos okupacijos metais Vilniaus kraštas nepakankamai domino lenkų tyrinėtojus, o jų surinkta medžiaga neišliko. Tuo metu, kai Lietuvoje aktyviai buvo renkama etnografinė medžiaga, lietuvių tyrinėtojai šios teritorijos pasiekti negalėjo. Todėl jau negrįžtamai prarasta didelė dalis šio palikimo. Vėlesni tyrinėjimai (nuo 1940 m. iki šių dienų) taip pat negausūs, o informacija fragmentiška bei išbarstyta įvairiuose šaltiniuose. Tačiau ir iš negausių esamų žinių ryškėja vertingas šios vietovės istorinis-kultūrinis palikimas – ypač sąsajos su 1831 m. ir 1863 m. sukilimais prieš carinę Rusiją. Nuo pašalinių akių saugantis kalnuotas, griovų ir gilių slėnių išvagotas, miškingas šios vietovės reljefas buvo itin palankus sukilėliams susitikinėti ir slapstytis. Pro Griovių, Smiglių ir Bieliūnų kaimus vedęs kelias (dabartinė Upės g.) iki šiol vadinamas „sukilėlių keliu“. Sakoma, kad šiuo keliu, vingiuojančiu giliomis griovomis palei upę, naudojosi sukilimo dalyviai. Išliko žinių, kad čia su sukilėlių būriais 1831 m. lankėsi Emilija Pliaterytė. Šiose vietovėse per 1863 m. sukilimą veikė ir Vilniaus jaunimo būriui vadovavęs dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis. 

Vertingas ir ankstesnis šios vietovės istorinis kontekstas, pavyzdžiui, akmens amžių siekiančios Pasienių gyvenvietės, kuriose aptinkami bene seniausi žmogaus veiklos pėdsakai Vilniaus regione. Tačiau apie ankstesnių amžių šio regiono istoriją iki pat XX a. pradžios labai trūksta informacijos.

Taigi šios svetainės tikslas – surinkti medžiagą apie Griovių geomorfologinio draustinio vietovių kultūrinį-istorinį paveldą ir grąžinti jį į mūsų visų bendrą kultūros lauką.

Svetainės sukūrimą individualia stipendija parėmė Lietuvos kultūros taryba.